KOMPIUTERIS – DARAUGAS AR PRIEŠAS?

Posted Publikavo administratorius -> Mokytojams, Tėvams     Comments Komentarų nėra
Lap
26

Parengė mokyklos psichologė Jovita Bacevičiūtė

Šiandien daugelis iš mūsų nebeįsivaizduojame dienos be kompiuterio ar interneto. Tai žinoma mūsų vaikai ne išimtis. Kompiuteris mums reikalingas tiek mokymuisi, darbui, tiek laisvalaikio praleidimui. Taigi kyla klausimas, kiek kompiuteris mums duoda naudo, o kiek žalos? Ypač mūsų vaikams.

Aplink vyrauja daug ir įvairių diskusijų, nuomonių apie kompiuterių poveikį vaikų psichikai, elgesiui, bendravimui. Tos informacijos galima rasti toje pačioje internetinėje erdvėje. Nuomonės nėra vieningos. Dažna iš mūsų klausia nuo kokio amžiaus vaikai turėtų pradėti naudotis kompiuteriu? Pagal specialistų rekomendacijas, vaikas kompiuteriu turėtų pradėti naudotis tik nuo pradinių klasių. Taip pat tai turi būti tikslinga, saikinga ir su jūsų priežiūra (svarbu, kad jūs žinotumėte, ką veikas veikia prie kompiuterio). Iki mokyklos vaiko pagrindinė veikla – žaidimas. Žaisdamas vaikas lavina įvairius savo pojūčius, kūrybiškumą, vaizduotę, tyrinėja aplinką, kuria, mokosi pritapti, dalintis, išbando įvairius socialinius vaidmenis, mokosi kontroliuoti savo impulsus. Per žaidimą veikas pažįsta pasaulį ir atranda savo vietą jame. Taigi, kas atsitinka jei vaikas nuo mažens tyrinėja ne jį supantį pasaulį, bet virtualią erdvę? Atsiranda didesnė tikimybė, kad vaikas gali vis labiau į ją įsitraukti. Verta sunerimti jei šešių, septynių metų vaikas nežino, kuo užsiimti be televizoriaus ir kompiuterio, tai jau gali signalizuoti apie pažeistą emocinę vaiko raidą. Jūs tėveliai norėdami, kad vaikas netrukdytų jums užsiimti darbais namuose, dažnai nusileidžiate vaikams ir leidžiate prisėsti prie TV ar kompiuterio ilgesniam laikui. Tokiu savo elgesiu, o rizikuojate turėti sunkumų dėl besiformuojančios vaiko priklausomybės nuo kompiuterio. Ar tai taps rimta problema, priklauso nuo pasekmių sunkumo. Tikrai nereiškia, kad visi besinaudojantys kompiuteriu vaikai gali tapti nuo jo priklausomi. Apie atsirandančią priklausomybę galima kalbėti tada, kai potraukis ima turėti neigiamų pasekmių, prarandamas kontrolės pojūtis, o noras pasitraukti iš realios tikrovės tampa vis labiau išreikštas ir matomas.

Priklausomybės nuo kompiuterio požymiai:

  • Mažėja susidomėjimas paprastais žaidimais.
  • Nukenčia bendravimas su bendraamžiais (sumažėja draugų skaičius, nebenorima bendrauti).
  • Sunku prikalbinti kur nors važiuoti, eiti į svečius.
  • Mokyklinio amžiaus vaikams krenta mokymosi motyvacija, krenta pasiekimų rezultatai.
  • Realybė ima varginti, o tėvų (globėjų) reikalavimai ar užduotys suvokiami kaip akiplėšiškumas.
  • Atsiranda stiprus susierzinimas ar agresyvumas jei vaikas yra atitraukiamas nuo kompiuterio.
  • Gali pasireikšti prasta dėmesio koncentracija, mieguistumas, apetito nebuvimas.
  • Net pagrindiniai kūno poreikiai pradeda gerokai varginti ir atrodo perdėti (higiena).
  • Nesugeba baigti žaisti (sako: „tuoj“ ar „gerai gerai“, tačiau vis vien niekaip nebaigia; ignoruoja paliepimus ar prašymus nustoti žaisti).
  • Nešasi valgyti prie kompiuterio vietoj to, kad valgytų virtuvėje.

Nėra paprasta atsakyti į klausimą kodėl vieniems formuojasi priklausomybė, o kitiems nepaisant to, kad jie taip pat naudojasi kompiuteriu, priklausomybė nepasireiškia. Tam turi įtakos daugybė veiksnių:

1. Laikas, praleidžiamas prie kompiuterio.

Kompiuteriniai žaidimai traukią vaikus vaizdumu, dinamiškumu, greitumu, tačiau tai taip pat stipriai stimuliuoja ir vargina vaikų psichiką. Todėl tėvų viena iš svarbių užduočių išlikti tvirtiems – brėžiant aiškias ribas.

2. Vaiko amžiaus.

Kompiuteriniai žaidimai vis dažniau ateina ne į paauglišką gyvenimą, bet dar anksčiau. Kuo anksčiau vaikai įsitraukia į juos, tuo didesnės pasekmės padaromos vaiko raidai.

3. Socialinė izoliacija.

Silpni socialiniai įgūdžiai, menka savivertė, vienišumas, stipriai išreikštas polinkis į introversiją, konfliktiški santykiai su bendraamžiais, patyčios, fizinės negalios ar mobilumo apribojimas gali skatinti bėgti nuo realios tikrovės, siekiant rasti užuovėja virtualioje erdvėje.

4. Vieno iš tėvų pasireiškianti priklausomybė.

Vaikai augdami, palaipsniui identifikuojasi su savo tėvais, perimdami iš jų ir tam tikrus elgesio modelius Stebimas tėvų pavyzdys, kuomet prie virtualios erdvės praleidžiamas visas ar didžioji dalis laisvalaikio, gali būti suvokiamas kaip puikus, o gal net vienintelis laisvalaikio praleidimo būdas.

5. Psichologinių poreikių nepatenkinimas.

Kai vaikai neranda saugumo, kitų rūpesčio realiame pasaulyje ieško pakaitalo virtuliame pasaulyje, kur viskas tėra fikcija, neturinti nieko bendro su tikrumu.

6. Itin didelis tėvų užimtumas (pasyvi tėvystė).

Labai didelis tėvų užimtumas, kuomet trūksta laiko, o taip pat ir emocinių tėvų resursų atliepti į vaiko emocinius, socialinius poreikius taip pat skatina vaiko pasitraukimą į virtualų pasaulį.

7. Įtampa.

Jaučiantys įtampą žmonės dažnai bando ją numalšinti naršydami internete, tačiau tai gali sukelti priešingą efektą: kuo daugiau laiko bus praleidžiama internete, tuo aukštesnis bus streso lygis.

8. Žemas pasitikėjimas savimi.

Nepasitikintys savimi žmonės vengia realaus ir gyvo bendravimo, o virtuali erdvė suteikia jiems galimybę tapti kokiais, kokie norėtų būti, pristatyki kitiems tave taip, kaip nori.

 

Visgi labai svarbu, kad tėvai matytų savo atžalas ir neužmirštų, kad kompiuteris negali pakeisti prigimtinio vaiko poreikio žaisti, t.y. gyventi vaizduotės ir realiame pasaulyje, o pastebėję, kad jų vaikai pernelyg daug laiko leidžia prie kompiuterių į tai pasižiūrėtų gana rimtai ir nevengtų pasikonsultuoti su specialistais.

Kaip užkirsti kelią kompiuterinės priklausomybės išsivystymui?

  • Išmokite atpažinti piktnaudžiavimo kompiuteriu požymius.
  • Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Domėkitės tuo, ką veikia Jūsų vaikas. Pasiūlykite jam veiklų ir skatinkite jo domėjimąsi.
  • Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis?). Jeigu keičiasi nuotaika, vadinasi, jis emociškai pernelyg į tai įsitraukia.
  • Nepražiopsokite! Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai. Vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius: jam darosi nesvarbu tai, kad Jūs pykstate, kad rodote susirūpinimą ir pan. Jis tampa abejingu tam, kas sakoma, apsisukęs ir vėl daro tai, kas jam buvo uždrausta ar ko buvo prašoma nedaryti. Tai svarbus simptomas.
  • Nepirkite vaikui agresyvaus turinio žaidimų. Pažaiskite su juo kartu — tuomet galėsite ne tik kontroliuoti eigą, bet ir suartėti, labiau pasitikėsite vaiku.
  • Jokiu būdu negalima staigiai uždrausti artintis prie kompiuterio, nes toks draudimas situaciją tik pablogins. Reikėtų rinktis laipsnišką laiko, skiriamo kompiuteriui, mažinimą. Vaikas, kuris sėdi prie kompiuterio, „apkursta“. Jis negirdi draudimų, paliepimų. Tėvai, išgirdę žodį „tuoj“ arba „gerai, gerai ateinu“ vargiai ar sulauks, kada tai bus. Laikas prie kompiuterio sustoja. Tad tėveliai turi nustatyti aiškias buvimo prie kompiuterio taisykles. Jei vaikui leidžiama prie kompiuterio būti keturiasdešimt minučių, taip jam turi būti ir pasakoma. Kai lieka prie kompiuterio būti dešimt minučių, reikia vaiką įspėti, kiek laiko jis dar turi. Likus kelioms minutėms, dar kartą įspėti. Jokių nuolaidų, derybų būti negali.
  • Taip pat, jei jūsų artimas žmogus sėdi prie kompiuterio, negalima ant jo šaukti, kritikuoti ar kitaip neigti, nes taip jis dar labiau „apsikabins“ savo „dėžę“. Taip pat nebandykite savajam „ligoniui“ patys vesti „gydymo“ seansų, dėstydami tai, ką jis praranda. Tai gali dar labiau pabloginti situaciją.
  • Vaikus teigiamai veikia, kai tėvai jiems surašo sąrašą darbų, kuriuos šie turi atlikti. Taip jie mokosi planuoti savo laiką, taip pat jaučia pasitenkinimą atlikę kokią kitą veiklą, fiziškai juda ir patiria reikalingumo jausmą.
  • Reikia sukurti tokias sąlygas, kad jūsų vaikui būtų įdomu gyventi tikrame gyvenime, o ne virtualiame! Yra daug būdų, kaip paįvairinti gyvenimą, pavyzdžiui, galima sportuoti, žaisti judriuosius žaidimus (kėgliais, futbolą, tinklinį), užsiimti muzika, piešimu, eiti į žygius, važinėtis riedučiais, dviračiu, žiemą – čiužinėti pačiūžomis, čiuožti slidėmis. Svarbiausia, kad tai būtų įdomu jūsų vaikui. Užrašykite jį į jojimo pamokas, į baseiną arba pasivažinėkite dviračiais. Geriausia paklausti paties vaiko, kas jam įdomiausia. Tegul pats renkasi, svarbiausia, kad tokie užsiėmimai vyktų sistemingai. Tai labiausiai gelbsti ugdant augančios kartos savarankiškumą, aktyvumą, iniciatyvas ir atsakomybę.
  • Tėvai neretai galvoja: „Kuo anksčiau, tuo geriau“. O vertėtų vadovautis posakiu: „Viskas savo laiku“. Kaip visada, tiesa yra „aukso viduriukas“. Psichologai rekomenduoja atsižvelgti į teigiamus bei neigiamus aspektus ir vadovautis saiko jausmu bei sveiku protu. Kompiuteris negali pakeisti prigimtinio vaiko poreikio žaisti, t.y. gyventi vaizduotės ir realiame pasaulyje.
  • Kompiuteris naudingas tuomet, jei jis tarnauja tik kaip vaiko veiklos paįvairinimo priemonė plėsti akiratį, ugdyti pažinimo poreikį, praturtinti žaidimus, skatinti bendravimą ir gerą elgesį, tyrinėjimus ir problemų sprendimą, meninę ir konstrukcinę, kūrybinę veiklą. Kompiuteris turėtų tik papildyti vaiko žaidimus bei veiklą su dėlionėmis, kaladėlėmis, knygomis, dailės priemonėmis.

Argumentai „už“

Mokslininkų teigia, kad naudojimasis kompiuteriu šio amžiaus vaikams yra labai naudingas: išryškėja pozityvūs įvairių gebėjimų pokyčiai, padidėja matematinio mąstymo galimybės, kūrybiškumas, išsiplečia kritinio mąstymo ir problemų sprendimo instrumentų arsenalas, mažieji labiau patiki galimybe keisti supančią aplinką. Taip pat sparčiai vystosi vaikų savęs suvokimas, didėja pažinimo poreikis. Specialistai teigia, kad kompiuteriniai žaidimai ugdo greitą reakciją, lavina rankų motoriką, vizualinį objektų supratimą, regėjimo-motorinę koordinaciją, atmintį ir dėmesį, loginį mąstymą. Jie skatina gebėjimą analizuoti, apibendrinti, klasifikuoti ir rasti nestandartinius sprendimus sudėtingoje situacijoje, siekti savo tikslo ir kt.

Komentuokite

Pamokų laikas

1 pamoka 8:00-8:45
2 pamoka 8:55-9:40
3 pamoka 9:55-10:40
4 pamoka 11:00-11:45
5 pamoka 12:05-12:50
6 pamoka 13:00-13:45
7 pamoka 13:55-14:40

Naujausi įrašai

Archyvai

Komentarai